Dictionary of the Lithuanian Language.
sklimstis — 2 sklimstìs sf. (4) NdŽ žr. sklimbstis 1: Sklimstimìs kraujis krinta, nuo širdies eita, t. y. kad suklekęs, sukepęs kraujis šmotais eita J. Sklimstimis spjauja trūkęs J. Sklimstelė kraujo rados ant aslos J … Dictionary of the Lithuanian Language
drabinti — drabìnti, ìna, ìno tr. daryti sudribusį: Karštis drabìna kūną Š. Kraujis mane drabìna delčios gale J … Dictionary of the Lithuanian Language
dygu — dygù interj. 1. dygli (ėjimui žymėti): Dygù dygù pasieniu ir bedyglina Slnt. 2. dygt, dilgt (diegimui žymėti): Dygu dygu koja nutirpusi, t. y. kraujis dyga, dura, bado J. Taip tankiai dygù dygù par širdį Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
džiung — džiùng interj. tvinkt: Džiùng džiùng į ausis kraujis J … Dictionary of the Lithuanian Language
ergeliuoti — er̃geliuoti, iuoja, iavo ergeliuoti, ergeliuoti, iuoja, iãvo 1. tr., intr. barti, krimsti, erzinti: Neergeliuok manì! Klp. Kai pradėjo ant manęs ta boba ergeliuoti, ir turėjau iš tos vietos pasitraukti Žgč. Tai katiną labai ergeliãvo Sch205. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
galabylas — galabỹlas sm. (2) siutas, patrakimas: Perėjo vaikino galabỹlas, t. y. dienos savalios, nebetimpės kraujis J … Dictionary of the Lithuanian Language
gaustotas — gaustõtas sm. (2) žr. galstotas: Gaustõtas kūno, kurį kad ir nulupsi, numausi, kraujis nevarvės J. Paršo gaustõtas prišuto, pritvilko, negal atgrandyti, su peiliu kaišdamas nuvaryti J. Su gaustotù nuvarė skūrą, t. y. nuengė, nulupo J … Dictionary of the Lithuanian Language
išsrūti — intr. BŽ87,446 ištekėti: Jau kraujis išsrùvo, t. y. išbėgo J. Daug kraujo išsrùvo Š. | prk.: Lietuviai su latviais … turi šitus kalbos įrankius, iš vienodos jų kalbos dvasios išsruvusius LTII94. srūti; apsrūti; atsrūti; įsrūti; išsrūti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
karvakraujis — karvãkraujis, ė adj. (1) rausvai melsvas (apie bulves): Karvines bulves kiti dar vadina: karvãkraujės, veršakraujės Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language
mantyti — 1 ×mañtyti, ija, ijo (l. mącić) tr. 1. drumsti, judinti: Neaudrink kraujį, t. y. nemañtyk, nejudink JI174–175. | refl.: Iš meilės kraujis mañtijos, kol susimantijo, vyriško, ir išbėrė šašais J. 2. keisti, versti, daryti kitonišką: Mañtyk jį… … Dictionary of the Lithuanian Language
